Filosofija

Išlaikomas rėmėjų

„Pipirės ir Morkiaus“ projektas yra visiškai išlaikomas rėmėjų iš viso pasaulio aukų dėka. Kiekviena rėmėjo auka yra reikšmingas indėlis, įgalinant naujo turinio kūrimą, už kurį mes atsidėkojame galimybe įtraukti rėmėją į padėkų sąrašą tolimesnių epizodų pabaigoje. Šios sistemos dėka komiksas „Pipirė ir Morkius“ išlieka nepriklausomas, o mes apsieiname, tinklalapyje netalpindami reklamos.

Pipirė ir Morkius gauna pinigėlių iš auditorijos.

100% laisvas ir nemokamas – visada

Visą turinį apie Pipirę ir Morkių, kurį aš sukuriu, patalpinu šioje svetainėje ar savo tinklaraštyje, ir jis yra laisvas, nemokamas ir prieinamas kiekvienam. Nepriklausomai nuo to, ar aukojate, aš visus jus gerbiu vienodai. Visos gėrybės, kurias sukuriu savo rėmėjams, taip pat patalpinamos čia. „Pipirė ir Morkius“ niekada netaps mokamas ir nereikalaus pirkti prenumeratos, norint skaityti naujesnį turinį.

Morkius, aptvertas mokėjimų siena.

Atviro kodo ir neribojantis

Mano noras yra suteikti visiems teisę dalintis, naudotis, kurti ir net užsidirbti iš mano darbo. Visi puslapiai, piešiniai ir turinys kuriami laisvosiomis atvirojo kodo programomis „GNU/Linux“ operacinėje sistemoje, o visi pradiniai failai yra šioje svetainėje (ieškokite mygtukų „Pirminiai failai ir licencija“). Komercinis naudojimas, vertimas, gerbėjų kūryba, spausdinimas, filmai, videožaidimai, dalijimasis – visa tai skatinama. Iš jūsų tereikia tinkamai įvardinti naudojamų darbų autorius (dailininkus, redaktorius, vertėjus ir t.t.), pridėti nuorodą į licenciją ir pažymėti, ar originalus kūrinys buvo kaip nors pakeistas. Tai galite atlikti bet kokiu logiškai pateisinamu būtu, tačiau jokiu būdu negalite sudaryti įspūdžio, jog autoriai remia ar palaiko jus ar jūsų pasirinktą kūrinių naudojimo būdą. Išsamiau apie tai galite paskaityti čia:

„Creative Commons“ Priskyrimo 4.0 tarptautinė licencija. Galimų išvestinių darbų pavyzdžiai.

Kokybiška pramoga visiems ir visur

„Pipirė ir Morkius“ yra lengvas ir linksmas komiksas, tinkamas visų amžiaus grupių skaitytojams. Jame nėra jokio tik suaugusiems skirto turinio ir jokio smurto. Būdamas laisvas ir atviras, „Pipirė ir Morkius“ yra geras pavyzdys to, kokia šauni gali būti laisvoji kultūra. Aš taip pat daug dėmesio skiriu kokybei, nes „laisvas ir atviras“ nereiškia ir neturi reikšti „prastas ir mėgėjiškas“. Greičiau priešingai.

Komikso puslapiai, išdėstyti aplink žemės rutulį.

Pakeiskime komiksų industriją!

Kai tarp kūrėjo ir jo auditorijos nėra tarpininkų, jūs mokate mažiau, o aš naudos gaunu daugiau. Jūs remiate mane tiesiogiai. Joks leidėjas, platintojas, rinkodaros agentūra ar mados policija negali manęs versti keisti „Pipirę ir Morkių“ vien tam, kad jie labiau tiktų jų įsivaizduojamai „rinkai“. Ar gali pavienė sėkmė paskatinti pokyčius visoje krizę patiriančioje industrijoje? Pamatysim…

Diagrama: kairėje pusėje Morkius moka komisinius daugybei tarpininkų. Dešinėje santykis tarp jo gerbėjų sumokamų ir jo gaunamų pinigų žymiai geresnis.
Tapti rėmėju

Praėjus dešimtmečiui… Ar industrija pasikeitė?

Skaitydamas savo paties prieš dešimtmetį pradžios tinklalapyje parašytą tekstą – „Laisvasis ir atvirasis (atviro kodo) internetinis komiksas, išlaikomas rėmėjų, norintis sudrebinti komiksų industriją!“ – aš negaliu atsistebėti, kaip stipriai industrija per tą laiką pasikeitė. Ar „Pipirė ir Morkius“ paskatino kuriuos nors iš tų pokyčių? Anuomet internetas buvo visiškai kitokia erdvė. Internetiniai komiksai kliovėsi vieninteliu verslo modeliu: prekyba suvenyrais ir vienkartinėmis aukomis per „PayPal“. Periodinės paramos koncepcija tuomet buvo dar kūdikystėje.

Didžiuojuosi, galėdamas sakyti, jog „Pipirė ir Morkius“ buvo vienas pirmųjų internetinių komiksų, prisijungusių prie „Patreon“ judėjimo, vedamo „YouTube“ kūrėjų, norėjusių įžiebti menininkų paramos būdų revoliuciją. Šiandien tokios rėmimo platformos yra kasdienybė, ir turbūt jau sunku rasti nė viena jų nesinaudojantį kūrėją.

Vis dėlto, ne visos mano inovacijos išplito. Mano sprendimas naudoti tik laisvąsias ir atvirąsias licencijas bei visą komiksą kurti išskirtinai tik laisvosiomis ir atvirosiomis programomis išlieka retas atvejis. Daugelis menininkų pasirinko labiau tradicinį modelį kurti autorių teisėmis griežčiau saugomus kūrinius, o kuriant, kliautis aukomis. Nors šis modelis dažnai leidžia „nemokamai prieiti“ prie turinio, mano požiūriu, tai – netobula sistema, nes ji to niekaip neužtikrina.

Mano atveju, skaitytojai ne tik remia turinio kūrimą, bet ir gauna garantuotą, neatšaukiamą teisę jį pasiekti, modifikuoti ir pernaudoti – net komerciniais tikslais. Ši paradigma užtikrina, kad kūriniai išliks laisvi ir atviri ir nebus paslėpti už mokėjimo sienų ar nuosavybinių licencijų. Kitaip tariant, tai, ko kūrimą auditorija parėmė, tai auditorijai ir turėtų priklausyti.

Matydamas dabartinę industrijos būklę, aš labiau nei niekad esu įsitikinęs, jog pasirinkau teisingą kelią. Nuosavybinės programos pasižymi vis didesnėmis privatumo problemomis ir funkcijomis, kurių nereikia niekam, apart investuotojų (pvz., blokų grandinėmis, NFT žetonais, dirbtiniu intelektu). Tuo pat metu menininkai yra verčiami atsisakyti savo autorių teisių ir jas perleisti leidėjams bei platformoms, o patys kartais net negali pasirinkti, kur savo darbus viešinti ir platinti.

Štai kodėl mano filosofija išlieka nepakitusi. Aš vis dar tikiu, jog „Creative Commons“ licencijos ir laisvoji ir atviroji programinė įranga yra raktas į laisvę ir kūrybiškumą. Mano šūkis – „Laisvasis ir atvirasis (atviro kodo) internetinis komiksas, išlaikomas rėmėjų, norintis sudrebinti komiksų industriją!“ – išlieka kaip mano vedantysis principas, net jei toks požiūris vis dar yra mažumoje.

Aš žinau, kad esu tik lašas jūroje, bet esu pasiryžęs ir toliau skatinti atviresnę, laisvesnę ir kūrybiškesnę industriją. Didžiuojuosi, būdamas judėjimo, kuris lėtai, bet užtikrintai iriasi pirmyn, dalimi ir esu dėkingas savo rėmėjams už palaikymą šiame kelyje.

− David Revoy